- gulėtinai
- gulė́tinai prv. Duktė̃ bùvo atvažiãvusi gulė́tinai.
.
.
gulėti — gulėti, gùli (gùlia), ėjo 1. intr. būti gulsčiam, būti išvirtusiam; ilsėtis, miegoti: Aš guliu medžių pavėsyje P.Cvir. Gulėjo jis ten, kiek gulėjęs, ir užmigo rš. Ar tu čia man dar gulėsi – kelkis! J.Jabl. Guli – gulėk, nebambėk! Pc. Jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
gulimo — gulimõ adv. gulėtinai, paslikai: Ir aš šiemet sirgau, ale tik dvi dienas gulimõ gulėjau Grv … Dictionary of the Lithuanian Language
kapelės — ×kàpelės (vok. Kappel) sf. pl. (1) prietaisas menkėms gaudyti (dvi meškerės su grimzle): Ėjau į kàpeles (kapelioti) Plng. Menkės kapeles įkanda Plng. Jei gulėtinai eisit [žvejoti], galite ir kàpeles pasiimti Plng … Dictionary of the Lithuanian Language